priderėjimas — dkt … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
apderėjimas — 1 apderėjimas sm. (1) KI189 → 1 apderėti. derėjimas; apderėjimas; išderėjimas; nusiderėjimas; pasiderėjimas; priderėjimas; suderėjimas … Dictionary of the Lithuanian Language
derėjimas — 1 derėjimas sm. (1) 1. → 1 derėti 1: Derėjimas nieko nepadės: vis tiek nenuleisiu Kt. Po ilgų kalbų ir derėjimų Danyla sutiko priimti vieną žirgą V.Piet. Prancūzija ilgus derėjimus vedė su ciecoryste Maroko LC1887,9. | refl.: Baisus derėjimasis!… … Dictionary of the Lithuanian Language
išderėjimas — 1 išderėjimas sm. (1); R55 → 1 išderėti 1: Menkas čia tavo išderėjimas: vis tiek permokėjai Rdm. | refl.: Išsiderėjimas bandos (prie algos) būt ne pro šalį Ėr. derėjimas; apderėjimas; išderėjimas; nusiderėjimas; pasiderėjimas; … Dictionary of the Lithuanian Language
nusiderėjimas — 1 nusiderėjimas sm. (1) → 1 nuderėti (refl.): Ir nusiderėjimas tavo – visai pigiai nupirkai! Ėr. derėjimas; apderėjimas; išderėjimas; nusiderėjimas; pasiderėjimas; priderėjimas; suderėjimas … Dictionary of the Lithuanian Language
pasiderėjimas — 1 pasiderėjimas sm. (1) Vlkv → 1 paderėti 1 (refl.): Be pasiderėjimo nenupirksi Jnšk. derėjimas; apderėjimas; išderėjimas; nusiderėjimas; pasiderėjimas; priderėjimas; suderėjimas … Dictionary of the Lithuanian Language
pridera — sf. Sut kas priderama, tinkama, reikiama: Pridera, priderėjimas SD343 … Dictionary of the Lithuanian Language
priklausomybė — sf. (1) DŽ, priklausomỹbė (2) BŽ379 1. rš buvimas priežasties ir pasekmės santykyje. 2. priklausymas kam nors, priderėjimas kam nors, buvimas kieno nuosavybe: Žemės priklausomybės teisių nuostatai rš. Klasinė priklausomybė rš. Ginčas dėl A.… … Dictionary of the Lithuanian Language
prilikimas — prilikìmas sm. (2) 1. atsarga, lykius: Gerai, kai prilikimo yra koks rublis, kitas Smn. 2. kas prilikta, iš anksto numatyta, skirta, lemta, likimas, lemtis: Dievų prilikimas nusprendė jiems pražūvą rš. Eisime … keliu savo, kurį parodė mums… … Dictionary of the Lithuanian Language
suderėjimas — 1 suderėjimas sm. (1) K 1. → 1 suderėti 1: Laban jį užturi nauju suderėjimu algos Ch1Moz30 (turinys). ║ Žadantis priimti stoną moterystės turi po suderėjimo paduoti užsakus brš. | refl. KII301. 2. SD103, R37 sutartis: Gintauto greituoju parašytas … Dictionary of the Lithuanian Language
